Apie save

Aš tvirtai žinau, kad esu nepaprasta asmenybė, iškili moteris, kokia tik viena per tūkstantmetį gimsta. Bet aš neišsiduodu. Maskuojuosi paprasta moteriške, ir netgi gana sėkmingai. Daugelis nieko neįtaria.

Kartais čiupinėju padėvėtus megztinius, kilnoju nukainuotas bandeles labai rimtu veidu, neperku pelėsinio sūrio, kol jo nenukainuoja, stoviu eilutėje prie akcijinių ketvirčių, o parnešus namuo vadinu juos kulšimis.

O kartais išeinu prie aplinkkelio ir laukiu mašinos, kuri nuvežtų mane kur nors. Į Vroclavą. Arba Miškolcą.

Kartais palieku neplautus indus rytdienai, iš tiesų labai dažni tokie kartai, bet nieko čia blogo, tai optimistės šeimininkės požymis: neplauti indų vakare, tikintis, kad rytoj atsiras ūpas tai padaryti. Tikra tiesa! Rytais ateina ūpas, plaunu indus, kartais ką nors dainuodama, kartais net susigraudindama nuo savo gražaus dainavimo, kad su visu ūpu net ašaros nuteka upėm.

Kartais važiuoju kur nors dviračiu, kartais netgi ten, kur nieko man nereikia, lygūs laukais man atrodo labai gražūs, o arimai violetiniai. Kartais parsivežu šaltalankių ir prispaudus iš jų sulčių užgriozdinu šaldytuvą stiklainiais.

Kartais žiūriu pro langą į medžių viršūnes ir galvoju, kaip parašysiu knygą. Ot tai bus nuostabi knyga! Dar nežinau apie ką, bet bus super super. Izraelio dailinkė Adi man pažadėjo sukurti viršelį, Lietuvos geologė Jūratė suredaguotų, Lenkijos leidybininkė Izabela perprogramuotų specialiomis programomis, o Aldona išplatintų. Ot bus gera knyga. Kai ją parašysiu. Galit registruotis, kas norės įsigyti. Biškį tik užtruks, kol sugalvosiu apie ką. O paskui migom parašysiu.

Kartais iškepu obuolių pyragą, ir dar kokį kitą pyragą, ir išverdu burokėlių, ir pripjaustau agurkų, ir užmerkiu pupelių, ir be jokios progos. O per gimtadienius nuperku tortą iš prekybcentrio, nes neturėjau ūpo kepti.

Kai pagalvoju tai tas Ūpas labai neprijaukinamas ir neprognozuojamas. Va dabar nežinau iš kur yra atsiradusi keista mintis rašyti kulinarinį tinklaraštį. Ir kiek ilgai tai truks? Ir kokiais niekais užsiimsiu, kai šitai praeis?

Prisipažinti paskatino projektas Languota prijuostė, tema “Blogeris irgi žmogus”

18 thoughts on “Apie save

  • 2010/11/12 at 21:26
    Permalink

    Liuks prisipažinimas, kaip visada, verčiantis nusišypsoti skaitant ir pakeliantis Ūpą. O šiaip tai, apie Ūpą tu visiškai teisi. Ir apie pirktinį tortą. Ir dar keletą dalykų… 🙂

  • 2010/11/13 at 16:25
    Permalink

    Labai smagi mažytė išpažintis 🙂 Aš irgi retkarčiais palieku indus rytdienai (kaip tikriausiai daugiau šeiminkių nei pačios prisipažintų).. Tik va tortą tai visada stengiuosi iškepti pati. Joks pirktinis tortas neatstos naminio!

  • 2010/11/14 at 20:52
    Permalink

    Niekada nepalieku neplautų indų, tortų nei kepu, nei perku ir pritariu dėl Ūpo – ūpas arba būna, arba ne ir nieko čia nepadarysi. (Remiantis Mikės Pūkuotuko išmintimi ;))

  • 2010/11/15 at 11:08
    Permalink

    Vilma, bet bent jau valgai tortus? Negaliu net pagalvot, kad gali būt kitaip
    Gintare, manau ne visos indus palieka rytdienai, tik optimistės

  • 2010/11/15 at 13:57
    Permalink

    Dalia, aišku, kad valgau! Visuose padoriuose namuose per gimtadienius ar kita proga juo pavaišina. 🙂

  • 2010/11/15 at 21:14
    Permalink

    Įrašas tikrai toks pakeliantis ūpą, labai pritariu :)) Privertė ne tik nusišypsoti, bet net ir nusijuokti 🙂 Taaaaip, tu esi tikrai nepaprasta asmenybė ir iškili moteris :)))

  • 2010/11/15 at 21:34
    Permalink

    cha, cha 😀 aš irgi apie knygas svajoju, vis kuriu visokius detektyvus mintyse 😀 ypač kai plaunu indus ar grindis 😀

  • 2010/11/15 at 22:56
    Permalink

    Skaičiau ir plačiai šypsojausi, ypač toje vietoje apie indus 🙂 man lygiai tas pats – ne visada as juos išplaunu vakare, pritrūkus indų plovimo įkvėpimo 😀

  • 2011/12/23 at 20:04
    Permalink

    Nu lux prisistatymas,atveriantis placia sypsena 🙂 Su tokia dvasia kepant tikiu ,jog kepiniai tokie gardus kaip ir atrodo 😉 Ryt-kuciom bandysiu kepti cia rastus pyragelius su kopustais ir grybukais..oi kaip nekantrauju ,tikiuosi pavyks
    Aciu uz receptuka!

  • 2012/10/10 at 14:55
    Permalink

    Dalia XXXXX, o aš tiesiog įsitikinusi, kad tokia kaip tu gimsta kartą per 1000 metų 😀

  • 2012/10/10 at 16:51
    Permalink

    I.R. ačiū! It apie tave galiu tą patį pasakyti. (Kai ką tavo komente užmaskavau iksais, gi bandau išsaugoti kažkiek anonimiškumo).

  • 2013/01/18 at 22:47
    Permalink

    maladiec, ne nu negaliu 😀 😀 fsio 😀 nesiraso, nes asaros is zvengo teka, super puslapis ir rasymo stilius nepakartojamas, jau itraukiau i favorit sarasa. sekmes virtuvej 😀 😀
    P.S. labai labai pataupius, indaplove gali palengvinti ryto kancias 🙂

  • 2013/01/19 at 00:50
    Permalink

    Miela Dalia, aš tau irgi norėčiau kai ką prisipažinti. Jau kelis metus kiekvieną mielą dieną vis paskaitinėju kulinarinius tinklaraščius, daugiausia lietuvių ar rusų kalbomis, kartais lenkų, bet visur akys krypsta tiesiai prie patiekalo recepto… O pas tave tikra atgaiva dūšiai, nė recepto nereikia. Tu būtinai parašysi gerą knygą, jei ne romaną, tai jumoreskų rinkinį, o aš ją būtinai skaitysiu su malonumu, su šypsena, pasigardžiuodama… Sėkmės tau!

  • 2013/01/19 at 12:24
    Permalink

    ups, pravirkdžiau Kristiną, bet iš tiesų neatgailauju, o net didžiuojuosi, cha cha.
    Lidia, ačiū! Žinau, kad nei nuotraukos, nei receptai nėra mano stiprioji pusė, tai vilioju tuo, kuo įstengiu

  • 2014/01/18 at 11:18
    Permalink

    Laba diena, Dalyte, ieškodama informacijos apie kruopų daiginimą aptikau Jūsų tinklalapį. Paskaičiau keletą įrašų, labai smagus ir šmaikštus Jūsų rašymo stilius, man patinka, pelnote mano simpatijas.:) Patiko, kad ir itališkai parašėte, nors ir yra nemažai klaidų, pridedu dar simpatijos taškų. Aš pati dar nesu italų kalbos asė ir vertėja, bet nemažai praktikuojuosi ir išmokusi, tad jeigu norėtumėte šiaip pabendrauti itališkai – galite parašyti, pasipraktikuosite rašyti ir pataisysiu bendras klaidas, kiek galėsiu, ir paaiškinsiu. Manau, kad mano el. paštą Jūs galite matyti, tad jei yra noro ir Ūpo atgaivinti italų kalbos žinias – mano el. pašto dėžutė laukia Jūsų laiškelio.:)

    P. S. apie Virtienius – pirmąsyk ir aš išgirdau apie juos. Matyt, taip vadina tik Joniškyje ir aplink, gal bus proga Žagarėje gyvenančios močiutės paklausti, ar ir jie taip vadina. Mano šeimoje ir giminės vadiname Virtiniais (Šiauliai, Kuršėnai).

    Na, bėgu ruošti sėklų daiginimui, ačiū už pasidalinimą patirtimi, la saluto e ciao!

  • 2014/01/19 at 12:06
    Permalink

    Rūta, ačiū už gerą žodį. Parašysiu jums

  • 2014/10/17 at 12:35
    Permalink

    Dalia! Aciu Jums uz sita tinklalapi, apsiverkiau is juoko, pradejau skaityti del receptu, o dabar jau skaitau del Jusu komentaru, paraystu to tokiu jumrou jausmu, kad gerenes jumoro lekturos paskutinu metu neskaiciau! Aciu, einu skaityti tuoliau.

  • 2014/10/18 at 10:56
    Permalink

    Kristina, ačiū. (Vis pravirkdau tai vieną, tai kitą skaitytoją, bet nepasakyčiau, kad gailiuosi.)

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *