Aizkrauklė. Trys bažnyčios, visos naujos

Atėjau į Aizkrauklę pėsčiomis. Per kolektyvinius sodus. O tų sodų plotai tikrai dideli. Spėju jie išdalinti tada, kai pastatytas miestas, apie 1970-uosius, tada net ne Aizkraukle vadintas, o latvių revoliucionieriaus vardu. 

Tada turbūt kitaip sodeliai atrodė, bet dabar lyg džiunglės. Visur priaugę krūmų ir žolių didesnių už žmogų, tarp jų takiukai ir sklypeliai su visus tuos metus kaupta manta, visokiais pagaliais, lentgaliais ir rėmais.

Sodeliai tęsėsi gal kelis kilometrus, o išsibrovus iš jų iškart patekau prie kultūros namų, kuriuose tą vakarą buvo rodomas spekltaklis, atgastroliavęs iš Latvijos Nacionalinio teatro. Buvo gražu žiūrėti, kaip į spektaklį ėjo pasipuošę žmonės. Dar šiek tiek galvojau, gal ir man spektaklį pažiūrėti, nors ir ne pasipuošusi. Bet visi bilietai buvo  išparduoti, nors pakankamai brangūs.

Taigi nužygiavau į hostelį, kuris buvo greta viešbučio, po tuo pačiu stogu kaip ir tenisas, o aplinka dekoruota dviračiu.

Greta jo pora prekybos centrų, o tyram lauke – statoma stačiatikių bažnyčia.

Prekybos centre yra aukų dėžutė šios bažnyčios statybai.

Aizkrauklė visa iš daugiabučių. Dauguma penkiaaukščių, yra keletas didesnių. Prie jų pernelyg maža vietos automobiliams, nes prieš penkiasdešimt metų kai juos statė, nieks net pagalvoti negalėjo, kad žmonės turės tiek mašinų. Nuosavi namai pradėti statyti tik dvidešimt pirmajame amžiuje, jie miesto pakraščiuose ir prie vaizdo niekaip neprisideda.

Tarp daugiabučių – žaliosios zonos. Praktiškai – berželiai tarp viksvų ir žolės.

Sovietmečio laikų pasididžiavimas ir tuometinis atvykėlių traukos centras Universalveikals atrodo apskuręs ir graudus. Kažkas jame yra, bet aiškiai neištyriau kas. 

Įvairiose vietose yra įvairių puošmenų, bet dviračius, atrodo, dizaineriai ypač mėgsta, ir dar kažkodėl skardinius varnus, jų irgi mačiau ne vieną.

Toliau ant neaiškios paskirties pastato yra Aizkrauklės herbas – trys ąžuolo lapai ir trys žvaigždės.

Ant gyvenamojo namo sienos vaizduojama užtvenkta Dauguva – gi miestas yra prie hidroelektrinės. Buvo ir kažkokių užrašų, bet raidės neįskaitomai susiraitę.

Tarp daugiabučių kažkas tokio ant geltonų plytų altorėlio, kas iš tolo atrodė kaip tarybinio kario pagerbimas. Patyrinėjus iš arčiau ir atidžiau žemiau esančioje figūroje lyg ir atpažinau kryžiuotį šarvuose, kurį niurkdo didvyris su apsiaustu, manykim, kad tai senovės lyvis.

Savivaldybės pastatas. 

Aizkrauklės katalikų bažnyčia įsikūrusi ypač gražioje vietoje – prie Dauguvos. Ją supa gražūs gėlynai ir tujos, bet fotografavau iš to taško, kur medžiai neužstoja įdomaus fasado (arch. Juris Letinskis). Nežinau kaip jums, man šiek tiek primena transformerį.

Bažnyčia pastatyta 2000-aisiais finansiškai padedant vienuoliams Bonifratams iš Vokietijos. Aizkraukles Svētās Terēzes no Bērna Jēzus Romas katoļu baznīca.

Aizkrauklės pakraštyje yra Kalnaziedu piliakalnis, sodyboje Kalno žiedai įsikūręs muziejus, vienas iš dviejų. Šiame muziejuje mačiau afišą, skelbiančią, kad 1973 metų spalio 6 čia vyks metinis turgus, kuriame galės visko nusipirkti, o taip pat bus loterija – galės laimėti automašiną “Zaporožec” ir kitų deficitų. Loterijos bilieto kaina 1 rublis.

Jauki muziejaus sodyba, kurioje keletas pastatų, sodas, gėlynai, akmeninės skulptūros. Nedidukė akmeninė moteriškė atsukusi užpakalį pagrindiniam namui.

Muziejaus teritorijoje yra neįprastas objektas – aukojimo ąžuolo likutis. Buvo šventas ąžuolas. Augo ne tiksliai šioje vietoje, bet kažkur netoli, o dabar užkonservuotas ir perkeltas čia.

Piliakalnis nėra labai aukštas. Acheologai rado įrodymų, kad jame buvo gyventa gerokai iki mūsų eros. Spėjama, kad 2 -10 amžiais liaudis piliakalnyje slėpdavosi pavojų metu. Jis yra netoli Dauguvos, kuri šioje vietoje patvenkta, todėl vanduo ateina ir į apsauginį piliakalnį supusį griovį.

Į piliakalnį, į ąžuolo likutį, į Kalno žiedų sodybą iš pagarbaus atstumo žiūri daugiabučių gyventojai. Pripažinkim, mieste daugiausiai girdėjau kalbant rusiškai, tai jiems tas piliakalnis ir ąžuolas nežinia kiek rūpi.

Trečioji iš bažnyčių – liuteronų. Ją pamačiau jau išeidama iš Aizkrauklės. Jei ne skliaute įmūrytas kryžius nebūčiau supratusi, kad ta sodyba laukuose yra bažnyčia.

Aizkrauklė. Kažin kažin kažin ar dar kada nors čia pabuvosiu, nors gal visai nieko prieš.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *

Facebook Like Button for Dummies