Aguonų pyragas su kaimaku

aguonu

kiti va ima ir parašo: “…kaip tik po kūčių liko aguonų…”. Kaip suprast? Kaip jų galėjo likti? Aguonų gi kiek yra, tiek sudedi į kūčias, o kiek sudėta, tiek ir sukramtai. Nesvarbu, kad paskui šypsenos su juoduliukais. O paskui nusiperka aguonų dar, ir pavarai vieną aguonų pyragą, dar kitą…. ir paskui, sausiui einant į pabaigą, dar ir šitą. Kuris yra toks geras, kad pakartojį jį dar, tik plokštesnėj formoj. Ponui Didžiajam Ekspertui skanesnis buvo antras kepimas, nesvarbu, kad jie abu pagal tą patį receptą, ir nesvarbu, kad pirmo jis net neparagavo. Antras skanesnis. Toks jo žodis.

Aguonų pyrago receptas

  • 200 g aguonų
  • 100 ml pieno
  • 200 g cukraus
  • 2 šaukštai manų kruopų
  • 1,5 šaukšto džiuvėsėlių
  • 6 kiaušiniai

(Neužmiršau įrašyti miltų nei kepimo miltelių, čia jų nededu.)

karameliniam užpilui (kaimakui)

  • 200 ml grietinėlės
  • 100 g cukraus

Aguonas sumalti kavamale. Užpilti pienu, pakaitinti ir palikti bent pusvalanduką pabrinkti.

Kiaušinių trynius atskirti nuo baltymų. Į trynius įpilti cukraus ir gerai išplakti kad pabaltų. Sudėti brinkintas aguonas. Manų kruopas ir džiuvėsėlius sudėti irgi. Kiaušinių baltymus išplakti iki standžių putų ir įmaišyti į tešlą. Elgtis švelniai.

Supilti į maždaug 24×24 cm kepimo formą.  Kepti 180C orkaitėje 35-40 min.

Karameliniam užpilui grietinėlę ir cukrų supilti į puodą ir kaitinti. Puodas turi būti storu dugnu, o dydžio – atsižvelgiant, kad virimo metu viskas burbuliuos ir apimtis padidės gal penkiariopai. Virti prižiūrint ir pamaišant. Kils burbuliavimas, paskui jis pasidarys kitokio pobūdžio, tada dar labiau reikia dėmesio. Reiškia, cukrus pradėjo karamelizuotis, ir visa masė pradeda tirštėti. Kai jau pasidaro tirštoka, gesinti ugnį. Pilti ant pyrago. Kai kepiau tokioj keksinėj formoj, kaip nuotraukoj, užpylimas varvėjo šonais, todėl dabar sakau, geriau lai paviršius būna ploščias. Senovinėj “Šeimininkės” knygoj mačiau, kad toks saldus užpilas vadinamas kaimaku.

O pyragas nežmoniškai geras, garbėsžo.

4 thoughts on “Aguonų pyragas su kaimaku

  • 2014/02/05 at 19:38
    Permalink

    Na, po Kalėdų dažniausiai lieka maltų aguonų 🙂 Reikia pripažinti, kad brinkintų ir sumaltų aguonų šaldytuve paprastai visus metus neturime, o būtent tokios aguonos dažniausiai ir naudojamos Kalėdiniams pyragų įdarams ir aguonų pienui. Aš tai prieš Kūčias aguonų prisimalu nemažai, kad ne tik šventėms, o ir tarpušvenčiui užtektų 😉 Beje, šis pyragas labai skaniai atrodo, o ir aguonos jam ruošiamos atvirkščiai – pirma sumalomos, o po to išbrinkinamos. Labai patogu 🙂

  • 2014/02/05 at 21:30
    Permalink

    Mat kaip, o aš jei brinkinu ir malu, tai konkrečiam reikalui tik.
    Bet tas malimas tikra vargo pakalnė, blenderis užsikemša, su mėsmale visur prisidrabsto… tai kažkur rusiškuose internetuose radau idėją sausas aguonas susimalti kavamale, ir pritaikiau “normaliam” receptui. Pieno dadėjau, kad skysčių pusiausvyra išliktų. Nėra visai tas pats, kaip pirma subrinkintos, paskui sumaltos, bet gerai.

  • 2014/02/06 at 23:15
    Permalink

    Maltų aguonų, paruoštų pyragui su visais priedais galima nusipirkti 0,75 litro metaliniuose indeliuose. Kaina – 5 LT. Viso, žinoma, perdaug. Todėl iš tiek jau reikia kepti daug arba pasikviesti kaimynų vaikus.

  • 2014/02/07 at 13:40
    Permalink

    Man 0,75 l ne per daug. Bet dėl sudėties kartais suabejoju, labai ten visko daug… Dabar nepamenu, kokį procentą sudaro aguonos.

Leave a Reply

Your email address will not be published.

Facebook Like Button for Dummies