Aguonietis – pagaliau!
Svečiuose pas Izą buvo gera visais požiūriais. Iza jau toks žmogus, su kuriuo yra gera. Bet aš čia visko nepasakosiu, tik apie aguonietį tai būtinai. Visi žmonės kaip žmonės, mandagiai valgė, mandagiai kalbėjo… aš aguonietį valgiau kaip kokie šeši alkani besočiai. Gabaliuką…paskui atsipjoviau dar, paskui dar gabalytį… paskui jau valgiau lėtai ir pamykdama: mmmmm! E. sako, dabar dar nukrisk nuo kėdės kaip koks Gustavas, mes abi susijuokėm, kiti nesuprato lietuviškai ir nežinojo kas tas Gustavas, man pilna burna nebuvo kaip aiškint, išsprūdo tik mmmmmm!
Paskui į sąsiuvinuką užsirašiau Flako elektroninį adresą, užsirašiau, kad saulė jam skausmingai nudegino viršugalvį (nežinau, dėl ko šitą rašiau, tiesiog buvo toks faktas, tai ir užfiksavau), ir dar užsirašiau, kaip tas aguonas paruošti įdarui.
Jė-jė-jė, hali-hali! – viskas pavyko!
Klasikinį aguonietį su saldžia mieline tešla dar darysiu, mielinė tešla man jokia problema, su aguonom vis strigdavau. O šįkart prisiruošus puikių ir teisingų aguonų, pusę sudėjau į smėlinį pyragą, kitą dalį suvuniojau į sluoksniuotą tešlą, iškepiau ir išsinešus į balkoną nufotkinau žydinčios kriaušės fone.
Pavyko! Pavyko! Įdaras toks, kokį ir myliu.
- 300 g aguonų
- 300 ml pieno
- 50 g sviesto
- cukraus pagal skonį
- razinų, apelsinų žievelių cukatų, riešutų – nebūtinai
Aguonas užpilti pienu ir ant lėtos ugnies užkaitinti beveik iki virimo. Palikti kelioms valandoms, kol išbrinks ir sugers visą pieną. Du kartus permalti mėsmale. Sudėti kitus priedus… ir paruošta.
Nesuprantu, ko taip ilgai vargau ir nesėkmes patyrinėjau, viskas taip paprasta. Mėsmalės etapą vis bandžiau kažkuo kitu pakeist, tai ir nesigaudavo.
Mėsmalė yra mėsmalė…man irgi jos trūksta jau…va prigaudo žuvies ir noriu kotletų pasidaryt…kaip susimalt?
taigi…kad ir kokią euforiją blenderiai-smulkintuvai sukeltų, jie nedaro visko
Puikus receptukas su geros nuotaikos doze :)))
Ei ei ei, o kaip kaip su ta tešla??? 🙂 Tiesiog išklojate ir tada užpilat aguonas, ar reikia kokią dešrą susukt???:)
tešlą ištiesiau stačiakampiu, storai užtepiau aguonas ir susukau vyniotiniu. Tešlos sluoksnelis plonas, pjūvyje nelabai matosi, bet jis yra. Kaip sakė Ponas Didysis Ekspertas – čia tos tešlos tik tiek, kad aguonos formą laikytų. Taip pat esu dariusi ir su mieline tešla (jau išbandžiau, tik nenufotkinau).