transliacijos iš virtuvės
Kovo 19 dieną 19 valandą 15 minučių stovėjau ant Galatos tilto su balik – ekmek (žuvies sumuštiniu) maišiuke ir laukiau kada pasibaigs ramadanas. Nežinojau kaip tai atrodys, todėl laukiau, norėjau pamatyti.
Buvo žvarbu, gerokai apniukę, jokių galimybių realiai pamatyti besileidžiančią saulę, o būtent jos laida žymi ramadano pabaigą. Aš buvau … Skaityti toliau
Read more
Kai rytą sėdėjome lėktuve speiguotoje Rygoje, o jo sparnai buvo apipurškinėjami spiritu (?), Rita man perskaitė žinutę iš draugės: “Viena – labai moteriškas miestas”. Visas keturias dienas tikrinome – ar tikrai moteriškas? Kas patvirtina? Kas paneigia? Ar mudvi pripažįstame moteriško miesto reputaciją? Pasakysiu iškart, aiškios išvados neturiu. Bet ieškoti požymių … Skaityti toliau
Read more
Edinburgo istorijos išskirtinai šiurpios – nuo pilies kalno į ežerą nustumtos galimai raganos, iš kapų pavogti numirėliai, tai vienur, tai kitur atrandami kaulai (kartais atrandama 100 metų pradingusi karūna, bet dažniau tai kaulai), karsto dangtį netikėtai pakėlusi pakaruoklė Megė, iš aštunto aukšto į skersgatvį šliūkštelnami naktiniai puodai, berniukas, vis dar … Skaityti toliau
Read more
Tu neįsivaizduoji, kiek tuose sūreliuose yra cukraus,- sakė Algis. Tą keistą pandemijos sezoną mes, t.y. Algis, Algis, Arūnas ir aš, važiuodavome į žygius. Kilometras po kilometro klampodavome patižusiais laukais, bridome per sniegus ir brūzgynus, traiškėme ledukus ant balų kaimo keliukuose. Prieidavome stovyklas, kur ant laužo virdavo žolelių arbata, ant mūsų … Skaityti toliau
Read more
Kažin kažin ar įmanoma surasti keistesnių vietų kur nueiti Vienoje, negu į mečetę. Ko ten ėjom, ai nežinau, pamačiau žemėlapyje papieštą mečetę, nors realybėje toj pusėj mačiau bažnyčios bokštą, tai į tą pusę patraukiau. Ir Ritai pasakiau – mum reikia ten.
Matome priekyje stovi normali bažnyčia, o mečetė kur?… Ant … Skaityti toliau
Read more
Įeinu. Kambary 3 dviaukštės lovos, kai kuriose kažkas miega. Aš nedegdama šviesos šmurkšteliu į gultą apačioje, bet neužmiegu iškart.
Girdžiu: “mam, atpjauk dešros!” Labai netikėta, kad lietuviškai (mes Rygoje), ir šiek tiek netikėta, kad kažkas hostelyje yra su mama. Jos abi pasijuokia, peilių neišsitraukia, dešra nepakvimpa. Mama apatiniame gulte. Pro … Skaityti toliau
Read more
Jau pirmą dieną ir beveik pirmą valandą kai buvau Stambule, pažiūrėjau į žemėlapį, kad visai arti Marmuro jūra, ir buvo papiešta krantinė, tai pirmiausia link jos ir nuėjau. Iš tikrųjų arti, jau mačiau ir laivus, ir mėlynumą, ir žmogų ant suoliuko po palme, bet jūra buvo už keturių eismo juostų … Skaityti toliau
Read more